„Humino rūgštys yra jungiamoji grandis gyvųjų ir negyvųjų medžiagų evoliucijoje“
Humilat – tai medžiaga, gaunama iš žemutinio tipo durpių,dujų mišinio oksidacijos ir kavitacijos-gravitacijos apdorojimo būdu.
Dėl natūralių technologinių sąlygų šio preparato gamybos metu išsaugomos ir kaupiamos natūralios, biologiškai aktyvios medžiagos, kurias stabilizuoja neigiamai įelektrintos humuso rūgštys. Be to, citrinos rūgštis ir dar dvi veikliosios medžiagos veikia kaip stabilizuojanti ir chelatą sudaranti medžiaga. Į „HumiLat“ sudėtį įeina 20 amino rūgščių, 11 vitaminų ir beveik visi žinomi mikroelementai ir makroelementai.
Didelis azoto (daugiau nei 500 mg/l)fosforo (daugiau nei 200 mg/l) ir kalio (daugiau nei 3000 mg/l) kiekis suteikia augalui makroelementus, būtinus sėklų dygimo metu ir per visą vegetacijos periodą.28 mikroelementų kompleksas aprūpina augalą magniu, boru, cinku ir kitomis medžiagomis.
Humilat naudojimas
užtikrina didesnį derlių 15-40% ir sumažina nokimo laiką 10-12 dienų
padidina augalų mineralinių medžiagų ir mikroelementų įsisavinimo efektyvumą, sumažindamas jų naudojimo normą 30–55%
sąlygoja tvirtos šaknų sistemos formavimąsi
sumažina naudojamų pesticidų, herbicidų ir mineralinių trąšų kiekį žemdirbystėje
padidina augalų atsparumą ligoms ir neigiamiems aplinkos poveikiams
naudojamas kartu su mikroelementais padidina augalų atsparumą sausrai ir šalnoms
padidina vitaminų, cukrų ir kitų maistinių medžiagų kiekį gaunamoje produkcijoje
pagreitina medžiagų apykaitos procesus augalų ląstelėse, sumažina nitratų kiekį du kartus
skatina visų dirvos mikroorganizmų vystymąsi, dėl to dirvoje, puvenose ir kompostuose intensyviai atkuriamas/sudaromas humuso sluoksnis
gerina dirvos struktūrą ir derlingumą, sumažina rūgštingumą, reguliuoja praktiškai visas svarbiausias dirvos savybes
suriša technogeninio užterštumo produktus (gyvsidabrio, švino junginius, pesticidus, radionuklidus ir t.t.) ir užkerta kelią jų įsiskverbimui į augalą iš dirvos, tokiu būdu užtikrinant produkcijos švarumą
skirtas teritorijų, nukentėjusių nuo žmogaus technogeninės veiklos, rekultivacijai
gyvulininkystės ir paukštininkystės srityse naudojamas kaip gyvulių sveikatinimo papildas
gyvulininkystės ir paukštininkystės srityse naudojamas, norint pagreitinti gyvulių ir naminių paukščių mėšlo perdirbimą, gauti efektyvias, koncentruotas, kompleksines ilgo veikimo organines ir mineralines trąšas
Humilat biosferinės funkcijos
Akumuliacinė
Huminių medžiagų gebėjimas kaupti ilgalaikes visų maistinių elementų, angliavandenių, amino rūgščių atsargas įvairiose aplinkose
Transportavimo
Kompleksinių organinių ir mineralinių medžiagų su metalais ir mikroelementais junginių, kurie aktyviai migruoja į augalus, susidarymas
Reguliacinė
Huminės medžiagos „Humilat“ formuoja dirvos spalvą ir reguliuoja dirvos aprūpinimą mineralais, katijonų apykaitą, buferizaciją bei oksidacinius ir atkuriamuosius dirvos procesus
Apsauginė
Dėl toksinių medžiagų ir radionuklidų sorbcijos „Humilat“ medžiagos užkerta kelią jų patekimui į augalą
Visos trys funkcijos užtikrina didesnį derlių ir reikalingą žemės ūkio produkcijos kokybę
„Humilat“ charakteristika
Makroelementai ir mikroelementai
№ | Sudėtis | Humilat | Aprašymas |
---|---|---|---|
1 | Humino rūgštys | 78% | Sausosios medžiagos |
2 | pH | 8,0 | |
3 | Organinės medžiagos | 4,67% | Sausosios medžiagos |
4 | Magnis | 871 mg/kg | Reikalingas, kad įvyktų chlorofilo sintezė, aktyvuoja fermentus, dalyvauja baltymų, lipidų, angliavandenių sintezėje. Esant šios medžiagos trūkumui išsivysto lapų chlorozė. |
5 | Cinkas | 3 mg/kg | Dalyvauja baltymų, angliavandenių sintezėje. |
6 | Boras | 5,2 mg/kg | Reprodukcinių organų augimas ir vystymasis, medžiagų apykaitos kontrolė. |
7 | Molibdenas | 0,4 mg/kg | Daro didelę įtaką azoto apykaitos procesams. |
8 | Varis | 1 mg/kg | Aktyvuoja ląstelių kvėpavimą, baltymų ir angliavandenių apykaitą, stimuliuoja imuninę sistemą. |
9 | Natris | 575 mg/kg | Aktyvuoja įvairių fermentų, itin reikšmingų oksidacijos ir atkūrimo procesams, fotosintezei, kvėpavimui ir t.t., veiklą (arba įeina į jų sudėtį). |
10 | Manganas | 15 mg/kg | Aktyvuoja įvairių fermentų, itin reikšmingų oksidacijos ir atkūrimo procesams, fotosintezei, kvėpavimui ir t.t., veiklą (arba įeina į jų sudėtį). |
11 | Kalcis | 5010 mg/kg | Medžiaga yra vaisių ir ląstelių sienelėje. |
12 | Kalis | 3156 mg/kg | Aprūpina augalą drėgme, didina atsparumą nusausėjimui. |
13 | Geležis | 652 mg/kg | Dalyvauja chlorofilo sintezėje, ląstelių kvėpavimo procese. |
14 | Azotas | 499 mg/kg | Reguliuoja augalo vegetatyvinės masės augimą, nustato derlingumo lygį. |
15 | Siera | 1860 mg/kg | Įeina į fermentų sudėtį. |
16 | Fosforas | 213 mg/kg | Aktyvuoja šaknų sistemos augimą, didina augalo atsparumą šalčiui. |
17 | Silicis | 256 mg/kg | Įeina į apsauginių vaisiaus odelės sudėtį. |
18 | Chromas | 2 mg/kg | Fermentinių reakcijų inhibitorius. |
19 | Selenas | 2 mg/kg | Įeina į augalų ląstelių struktūrinių elementų sudėtį. |
20 | Aliuminis | 371 mg/kg | Medžiaga padeda augalui vystytis kokybiškai ir padidina atsparumą ligoms. |
21 | Titanas | 12 mg/kg | Kontroliuoja fermentinių reakcijų vystymąsi. |
22 | Jodas | 6 mg/kg | Aktyvuoja imunines reakcijas. |
23 | Fluoras | 2 mg/kg | Biologinių molekulių oksidatorius. |
Amino rūgštys
№ | Amino rūgštis | Humilat | Aprašymas |
---|---|---|---|
1 | Alaninas | 150 mg/l | Dalyvauja baltymo sintezėje. |
2 | Asparto rūgštis | 170 mg/l | Apsaugo ir skatina metabolizmo procesą. |
3 | Argininas | 100 mg/l | Dalyvauja biomolekulių pasiskirstymo procesuose. |
4 | Valinas | 160 mg/l | Pagreitina vaisių nokimą. |
5 | Glicinas | 190 mg/l | Skatina maitinimąsi. |
6 | Leucinas | 150 mg/l | Aktyvuoja tamsines reakcijas esant fotosintezei. |
7 | Tirozinas | 230 mg/l | Stimuliuoja augalo šaknies įsiurbiamosios zonos augimą ir vystymąsi. |
8 | Serinas | 160 mg/l | Dalyvauja metabolizmo procesuose. |
9 | Glutamo rūgštis | 210 mg/l | Apsaugo ląstelių sienelę. |
10 | Fenilalaninas | 310 mg/l | Įeina į atsarginių medžiagų sudėtį. |
11 | Lizinas | 140 mg/l | Skatina sėklų daiginimą. |
12 | Histidinas | 200 mg/l | Poveikis augalams nežinomas. |
13 | Cisteinas | 60 mg/l | Dalyvauja transkripcijos procesuose. |
14 | Prolinas | 200 mg/l | Kontroliuoja energijos apykaitą. |
15 | Hidroksiprolinas | 500 mg/l | Dalyvauja lipidų sintezėje. |
16 | Triptofanas | 100 mg/l | Dalyvauja ląstelės sienelės sintezėje. |
17 | Izoleucinas | 350 mg/l | Padidina kai kurių fermentų katalizinį aktyvumą. |
18 | Metioninas | 240 mg/l | Atsarginė medžiaga vaisiuose. |
19 | Treoninas | 60 mg/l | Aktyvuoja cukrų sintezę. |
20 | Ornitinas | 500 mg/l | Poveikis augalams nežinomas. |